Jūrų skautija ,,Divytis" ir praėjusį savaitgalį tęsė Kauno rajono savivaldybės finansuoto projekto ,,Divyčio” vendas Pakaunėje - 2024" veiklas. Šeštadienį, 14 dieną Šlienavos Karaliaus Mindaugo laivo jūrų skautai jūrine valtimi ,,Jūratė" ir buriuodami, o vėliau net krapštant stiebą neprisišaukę vėjo, irkluodami raižė Kauno marias. Sekmadienį Juozo Banionio dar jaunesni, bebriukai ir ūdrytės iš Ilgakiemio, padedami tėvelių, baidarėmis atliko žygį Nemunu nuo Kauno iki Kulautuvos.

LMNŠC FINANSUOTA STOVYKLA ,,Verdenė - 2023”

Jūrų skautija ,,Divytis” šalies ir išeivijoje tęsiamo lietuviškojo skautavimo gražią sukaktį šį kartą paminėjo savaip, atlikdama pasaulio skautams įprastą gerąjį darbelį. Mūsų organizacija, įgyvendindama Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro finansuotą projektą, sėkmingai pravedė stovyklą ,,Verdenę-2023” Zarasų rajone būtent ne tik savo organizacijos nariams, bet į Lietuvą nuo karo pasitraukusių ukrainiečių šeimų mokiniams. Taip tęsiame mūsų ,,jūrių” judėjimo seną tradiciją neužmiršti skautiško įžodžio prasmės - tarnauti ir kitiems. Todėl savo vasarų ir kitomis stovyklomis siekiame ugdyti ne tik savo jūrų skautus, bet pagal galimybes prisidėti ir valstybei sprendžiant iškilusias problemas. Jei laikotarpiu po Atgimimo aktyviai ir ilgai darbavomės, užimdami socialiai remtinų šeimų, kitų ne organizacijos narių vaikus, tai pastaruoju laiku, įmamės kitokių visuomenėje aktualių uždavinių. Jei, pavyzdžiui, 2019-2020 metais, mus JRD remiant projektu ,,Divyčio vendas”, siekėme daugiau šalies jaunimo įtraukti į jų pilietiškumą skatinančias veiklas, tai pastaraisiais metais siekėme organizuoti ne tik stovyklas miesto vaikams, o ir padėti nuo Covido nukentėjusiems mokiniams. 2022 metais į savo stovyklą ,,Versmės tėkmė” Trakuose irgi buvome priėmę net daugiau ukrainiečių nei savo organizacijos narių.

Tokios, ir į paramą kitiems orientuotos mūsų stovyklos, ypač vyresniems mūsų skautams (beje ir vadovams), sudaro puikias galimybes ne tik pramogauti, bet pritaikyti savo įgytus gebėjimus, rimtai stiprinant savo kompetencijas, kurių prireiks tolesnėje gyvenimo karjeroje. Pavyzdžiui, šiemet visi stovyklautojai liko dėkingi gausiai grupei vyresniųjų jūrų skautų, kurie, vykdydami stovyklos savanorių pareigas, atvykę daug anksčiau, ne tik labai šauniai įrengė stovyklavietę, bet ir labai daug visi prisidėjo pravesdami stovyklos programą. Taip mūsų ,,Divytis”, kaip organizacija, vis kažkuo padėdama savo valstybei, susitelkia ir gerokai vis patobulėja, stiprėja, išlaikydama gebėjimą atlikti daugiau nei tik ugdyti savo narius.

Šiemet Zarasų rajono Asavo stovyklavietėje liepos 13-20 dienomis stovyklavo arti 250 vaikų, vadovų ir savanorių. Gerai pasiruošus, nei smarkiai besikeičiantys orai, nei kiti iššūkiai neprivertė vaikų kviestis tėvelių pasiimti juos anksčiau. Neįprasta: šiemet organizacijos inkarą buvome nuleidę tolokai nuo savo uostamiesčio - prijungimo prie Lietuvos šimtmetį mininčios Klaipėdos ir jūros. Bet ir čia tarnaudami Lietuvos - jūrų valstybės idėjai, viliamės, kad ir čia, Rytų Aukštaitijoje iš įvairių verdenių, upeliūkščių susitelkę, mūsų irklais pakilnoti, burių plazdėjimu ir jūrų skautų įžodžių aidu pažadinti vandenys ežerų dukra Šventąja, vėliau Nerimi, Nemunu per Kuršmares irgi Baltiją pasieks.

Šio mūsų irgi savotiškai tarptautinio renginio dalyviai ne tik baidarėmis, ,,Optimistais”, irklentėmis džiaugėsi tai ramiu, tai stipraus vėjo bangomis pašiauštu šiuo Sėlių genties Asavo ežeru. Gilindami orientavimo įgūdžius ir pažindami šį kraštą, vaikai ne tik keliavo vietos miškais, bet vandens žygeivystės gebėjimus stiprino aplinkiniuose ežeruose, jų pakrantėse ir juos jungiančiu baltomis lelijomis nusėtu Šventosios aukštupiu. Jiems jūrine šešiairkle burine valtimi ,,Jūratė” galynėtis teko su septinto pagal dydį Lietuvos Luodžio ežero vandenimis. Vaikams labai patiko KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės Zarasų kuopos karių programa, linksmoji rikiuotė, Gražutės regioninio parko pristatymas, jūrų muziejus ...Salake. Ukrainos mokiniams ir jų vadovams, visiems patyrusiems karo traumą, Tarptautinės žmogiškųjų vertybių asociacijos atstovai ne tik žaismingai suteikė psichologinę pagalbą, bet ir išmokė, kaip patiems sau savarankiškai padėti.

Dviejų šalių kultūrų, savo stovyklos grupių prisistatymo, smagiausių dainų prie bendro laužo vakarai, organizuotas ir savaime vykstantis kitas bendravimas padėjo vaikams išsireikšti ir įgyti naujų draugų ne tik iš Tauragės, Raseinių, Kauno, Kaišiadorių, Zarasų, Kėdainių miestų bei rajonų ir kitų vietovių, bet ir iš kovojančios Ukrainos. Kadangi stovykla - gera proga rimtesnėms draugystėms rastis, geriausiai susibičiuliavusių, iš jų - daug skautiškai susipiršusių tarptautinių porų, palaikomų visų stovyklautojų, linksmai šventė tradicines improvizuotas jūrų skautų stovyklautojų vestuves.

Nors buvo ir aktyvi programa, gausus būrys jūrų skautų, spėjęs atsiskaityti už šių metų ugdymo pasiekimus, davė įžodžius ,,Dievui, Tėvynei, jūrai ir artimui”, gaudami kas pirmąjį, kas aukštesnius jų pasiekimus žyminčius jūrų skautų kaklaraiščius. Kiti savo pilietiškumą įrodė, keldamiesi patyrimo laipsnius. Besidomintys jūrų kadetų veikla, ruošdamiesi Jaunojo žvalgo kursui, stiprino gebėjimus nakties žygių bei stovyklos, jūrinės valties saugojimo ir naktį metu. Beje, stovyklautojai atrado, kodėl ,,Verdenės” emblemai pasiskolinta sagė buvo nešiojama ant būtent tokio pilkumo spalvos sėlių apsiaustų: vėjo keliamos, ant palapinių, ant mūsų uniformų, visur kitur nusėdančios paežerių žemės dulkės yra būtent tokios, tiksliai kaip sėlių apsiaustai spalvos.

Improvizuotame jūrų skautų stovyklos ,,Verdenė - 2023” rikiuočių laivo denyje, iškilmingai uždarant stovyklą, prieš paskutinį kartą stiebu sliuogiant žemyn Jūrų skautijos ,,Divyčio” vimpelui ir prieš išnešant organizacijos bei šalių vėliavas, pailsėję, patobujėję ir susigyvenę stovyklautojai, dar labai nenorėjo skirstytis į namus. Sėlių genties ežerais ir miškais nuaidėjo skautiškas ,,Dėkui!” suaugusiems ir jauniesiems Lietuvos ir Ukrainos stovyklos vadovams. Ir atsidėkojant - jūrų skautiškas ,,Gero vėjo!”, gana svetingiems ir labai geranoriškai mums daug talkinusiems visiems Zarasų krašto žmonėms. Iš jų ypač - Salako seniūnui Romui Kisieliui, Zarasų ,,Santarvės” pradinės mokyklos direktorei Daivai Šileikienei, KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės Zarasų kuopos vadui kapitonui Arūnui Mažeikai ir jo vadovaujamiems kariams, Vidos Žilinskienės „Jūrų muziejus“ darbuotojai Aušrai Mačiūlytei, komandai iš ,,Žygiai baidarėmis”. Ir labai labai - Gražutės regioninio parko patarėjui Vytautui Eidėjui.

O kad mūsų stovyklų būtų daugiau ir jos būtų gausesnės, suaugusius, kurie norėtų savo pilietiškumą išreikšti kartu su mumis šlapiai skautaudami, kviečiame: kartu patriotiškai ugdysime daugiau šalies jaunimo.

Jūrų skautija ,,Divytis” pirmininkas,

projekto ,,Verdenė - 2023’’ vadovas

Algimantas Malkevičius

Nugirstas dviejų bebriukų pokalbis:

- Klausyk, kodėl mūsų stovyklos emblema, nu su ta gražia sėlių sage - tokiam pilkame fone?

- Gal jų tie senovės apsiaustai tokios spalvos buvo?

- O tada, kodėl ir jie taip pilki?

- Nežinau...

- Pasižiūrėk į savo palapinę ir suprasi: čia vėjas ne jūros smėlį, o va tokią paežerės žemę pusto...

PASTARAISIAIS METAIS ĮGYVENDINTI PROJEKTAI